Neturtinės žalos dydžio nustatymo problematika

Siame magistro baigiamajame darbe autorė analizuoja svarbiausią neturtinės žalos atlyginimo instituto aspektą – kompensacijos dydį. Tyrimas pradedamas „neturtinės žalos“ sąvokos analize, kuri atskleidžia priestaringą sio instituto prigimtį, taip pat aptariami kiti probleminiai aspektai, tokie kaip piniginio įvertinimo galimybė, santykis su restitutio in integrum principu, istorinė evoliucija, galimybė unifikuoti sį institutą Europos Sąjungos lygiu. Antrajame skyriuje nagrinėjamas neturtinės žalos atlyginimas kaip procesas, ieskoma atsakymo į klausimus, kas galėtų vertinti neturtinės žalos dydį, kokie būdai ir kriterijai padėtų tai padaryti teisingai. Analizuojamas neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo aspektas, aptariama prezumcijos įtvirtinimo galimybė, paneigiama įstatymų leidėjo galimybė riboti neturtinės žalos dydį, nustatant maksimalius limitus. Treciasis sio magistro baigiamojo darbo skyrius yra skirtas Lietuvos teismų praktikos analizei: atskleidžiamos pagrindinės problemos, pateikiami nevienareiksmisko vertinimo pavyzdžiai, galimi problemų sprendimo variantai.%%%%The matter in question of the current master thesis is the most important aspect of compensation of non pecuniary damage - the size of compensation. The master thesis begins at the analysis of concept of "non pecuniary damage", which displays controversial nature of current institute, as well as other problematic aspects are being analysed, such as possibility of pecuniary valuation, relation to restitutio in integrum principle, historic evolution and opportunities of unification of the institute in the European Union. In the second chapter the compensation of non pecuniary damage as a process is being analysed, problems of subjects, which are able to value the size of compensation of non pecuniary damage, as well as methods and criterion that may assist, are being examined. The proving of size of non pecuniary damage is being analysed, possibility of fixing a presumption is being disputed as well as the right of a legislator to limit the size of non pecuniary damage while fixing maximum limits is being denied. The third chapter is based on practice of Lithuanian courts: pricipal problems are being highlighted as well as the examples of ambiguous estimation and the possible solutions are given.%%%%Autor der Arbeit analisiert die wichtigste Frage des Ersatzes des immateriellen Schadens – die Hőhe der Genugtuung. Im ersten Abschnitt der Arbeit beschaftigt sich mit der Konzeption des immateriellen Schadens, die die widerspruchsvolle Natur dieses Institutes zeigt, verhandelt man die andere Probleme: Geld als Mittel der Genugtuung, das Verhaltnis mit dem Prinzip restitutio integrum, historische Entwicklung, die Mőglichkeit der Vereinheitlichung in der EU. In dem zweiten Abschnitt wird der Ersatz des immateriellen Schadens wie der Prozess behandelt. Es handelt um die Subjekten, Weise und Kriterien der Feststellung der Hőhe des immateriellen Schadens, die gerechte Genugtuung garantieren kőnnte. Auch wird das Problem der Beweisung analisiert, behandelt man die…