The scope and limits of the freedom of religion in International human rights law = Religijos laisvės taikymo apimtis ir ribos Tarptautinėje žmogaus teisių teisėje.

Straipsnyje nagrinėjama Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9 straipsnio taikymo praktika. Pasitelkdama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir Žmogaus teisių komiteto jurisprudenciją autorė analizuoja religijos laisvės turinį ir ribas. Doktrinoje ir jurisprudencijoje pripažįstama, kad religijos laisvė universaliuose ir regioniniuose žmogaus teisių dokumentuose yra formuluojama skirtingai. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatos, susijusios su religijos laisve, formuluojamos placiau nei Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatos. Tam įtakos turėjo pirminiai dokumentai, mat minėtos Pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatos yra formuluojamos atsižvelgiant į Visuotine žmogaus teisių deklaraciją ir joje įtvirtintą straipsnį dėl religijos laisvės. Dėl tos pacios priežasties universaliajame žmogaus teisių dokumente papildomai yra įtrauktos nuostatos dėl asmens teisės turėti arba pasirinkti religiją ar tikėjimą savo nuožiūra bei reikalavimas gerbti tėvų ir – atitinkamais atvejais – teisėtų globėjų laisve rūpintis savo vaikų religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo pacių įsitikinimus. Tokių nuostatų Europos žmogaus teisių konvencijoje nėra. Religijos laisvė priskiriama prie nenukrypstamų teisių, taciau tai nereiskia, kad si teisė jokiais pagrindais negali būti ribojama. Straipsnyje issamiai nagrinėjami saugumo, tvarkos, sveikatos, dorovės arba kitų asmenų pagrindinių teisių bei laisvių apsaugos pagrindai, kuriais remiantis religijos laisvė gali būti ribojama. Daroma isvada, kad ribojimas nacionalinio saugumo pagrindais nėra aktualus religijos laisvei, todėl, esant būtinybei, tikslinga ribojimus taikyti visuomenės tvarkos pagrindu. Gausi tarptautinių žmogaus teisių gynimo institucijų praktika atskleidžia religijos laisvės turinio sudėtingumą ir riboja galimybe prognozuoti tolesnį sios laisvės turinio formavimą, todėl tolesnė Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija bylose, susijusiose su 9 straipsniu, gali neabejotinai keisti besiformuojantį religijos laisvės turinį ir daryti jam įtaką.