European constitutionalism v. reformed Constitution for Europe.

Po 2005 m. nepavykusių Prancūzijos ir Nyderlandų referendumų atsirado būtinybė persvarstyti „Europos Konstitucijos“ idėją. Kaip sio persvarstymo politinis rezultatas atsirado Lisabonos sutartis (įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d.), kuri is tikrųjų yra buvusios Konstitucinės sutarties teksto truputį „apkarpytas“ variantas. Nežiūrint į tai, kad Lisabonos sutartyje nebevartojamas „Konstitucijos“ terminas, taciau kadangi ji perėmė apie 90 proc. buvusios Konstitucinės sutarties nuostatų, todėl sią Sutartį galima analizuoti remiantis tradicine konstitucine teise. Tokią galimybe dar labiau sustiprino Cekijos, Latvijos ir Vokietijos konstitucinių teismų sprendimai vadinamosiose „Lisabonos bylose“. Autorius straipsnyje laikosi nuomonės, kad nei ES sutartyse, nei teisės moksle netikslinga vartoti „Europos konstitucijos“ termino, nes didele dalimi tai neatitinka tradicinės konstitucinės teisės sampratos. Vietoj „Europos Konstitucijos“ termino teisės mokslui autorius siūlo vartoti „Europos konstitucionalizmo“ terminą, kuris siuo metu geriau atitinka Europos žmogaus teisių katalogo, Europos ekonominės integracijos ir Europos politinės integracijos sferose egzistuojancias konstitucingumo dimensijas.