Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų kūno kultūros dėstytojų profesinio identiteto raiška

Tyrimo metu analizuota Lietuvos aukstųjų universitetinių mokyklų kūno kultūros dėstytojų profesinio identiteto raiska: asmens savimonės dalis, apibrėžianti nuostatas dėl profesinės veiklos ir lemianti jo elgesį profesinėje veikloje. Tiriamųjų imtį sudarė 120 dėstytojų (60 vyrų ir 60 moterų) is devynių Lietuvos aukstųjų universitetinių mokyklų, kurie atstovauja Lietuvos aukstųjų universitetinių mokyklų kūno kultūros dėstytojų visumai. Konstruojant nestandartizuotą tyrimo instrumentą remtasi kitų mokslininkų tyrimais (Jackson, 2002; Назарова, 2005). Sudarytas klausimynas, atskleidžiantis Lietuvos aukstųjų mokyklų kūno kultūros dėstytojų profesinio identiteto raiską: santykį su profesija ir universitetu, požiūrį į pedagoginės-mokslinės veiklos galimybes bei į akademinės bendruomenės narių tarpasmeninius santykius. Taip pat tirta kūno kultūros dėstytojų profesinio identiteto ir jų sportinių pasiekimų sąsaja. Tyrimo dalyvių nuostatos, interpretuotos naudojant duomenų standartizavimą, faktorine analize ir neparametrine statistiką, leidžia teigti, kad Lietuvos aukstųjų mokyklų dėstytojų profesinio identiteto savikategorizacijos lygmuo emociskai pozityvus — labai isryskėja savo orumo pajautimas, pasididžiavimas aukstąja universitetine mokykla kaip darbo institucija, universiteto dėstytojo profesijos prasmingumo suvokimas. Identifi kacijos su įvairiomis akademi-nėmis grupėmis lygmuo yra silpnesnis ir reiskiasi siomis mokslinės-pedagoginės veiklos realizavimo galimybėmis: pozityviais akademinės bendruomenės narių tarpusavio santykiais, savirealizacija, mokslinės veiklos perspektyva. Mokykliniais ir studijų metais susiformaves sportinis kryptingumas yra svarbi aukstųjų universitetinių mokyklų kūno kultūros dėstytojų profesinio identiteto atsiradimo dalis ir tolesnio konstravimo prielaida.Raktažodžiai: universitetas, kūno kultūra, dėstytojo identitetas, profesinis identitetas.