Chemical peritonitis resulting from spontaneous rupture of a mature ovarian cystic teratoma: a case report

BRANDŽIOS CISTINĖS TERATOMOS SPONTANINIO PLYSIMO SUKELTAS CHEMINIS PERITONITAS KLINIKINIS ATVEJIS IR LITERATŪROS APŽVALGA: SantraukaTikslas. Brandi cistinė teratoma (dermoidinė cista) – labiausiai paplites gemalo ląstelių navikas, sudarantis 10–25 % suaugusiųjų ir 50 % vaikų kiausidžių navikų. Dermoidinių cistų etiologija lieka neaiski. Labiausiai tikėtina partenogenetinė teorija. Siems navikams bū-dingas lėtas augimas ir asimptomė eiga, todėl jie neretai aptinkami kaip atsitiktiniai radiniai. Ligai nebūdingi specifiniai simptomai. Pagrindinė komplikacija – cistos apsisukimas (15 %), mokslinėje literatūroje aprasomos ir kitos komplikacijos: piktybiniai pokyciai (1–2  %), infekcija (1  %) ar cistos plysimas (0,3–2  %). Ilgalaikis spaudimas nėstumo metu, cistos apsisukimas su kraujotakos sutrikimu ar tiesioginė trauma yra pagrindiniai dermoidinės cistos spontaninio plysimo rizikos veiksniai, galintys sukelti ūminį ar lėtinį peritonitą. Dažnai sių navikų diagnozė nustatoma tik po chirurginės naviko operacijos, nes radiologiniai tyrimo metodai (ultragarsinis tyrimas, kompiuterinė tomografija ir magnetinio rezonanso tomografija) negali tiksliai ir patikimai atskirti gerybinės ir piktybinės patologijos.Metodai ir medžiaga. Pristatome 35 metų pacientės klinikinį atvejį. Ligonė atvyko į priėmimo skyrių dėl tris dienas besitesiancio pilvo skausmo, plintancio į kojas. Is anamnezės buvo žinoma, kad pacientė pries mėnesį gimdė natūraliais takais. Moteris teigė iki tol neturėjusi ginekologinių operacijų ir nesirgusi ginekologinėmis ligomis. Pilvo apciuopos metu nustatytas jautrumas pilvo apatinėje dalyje be pilvo raumenų įtempimo ir pilvaplėvės dirginimo reiskinių. Transvaginalinio ultragarsinio tyrimo metu dubenyje buvo nustatytas daugiakamerinis cistinis 16 × 10 cm diametro darinys (kiausidės cista), laisvo skyscio dubenyje nerasta. Nesant ūminės ginekologinės patologijos, pacientei buvo rekomenduotas planinis operacinis gydymas  –  laparoskopinė kiausidės cistos salinimo operacija. Dėl sustiprėjusio pilvo skausmo (VAS  7/10), pykinimo ir vėmimo kitą dieną pacientė pakartotinai kreipėsi į priėmimo skyrių. Pilvo apciuopos metu buvo nustatyti peritonito simptomai. Ultragarsiniu gimdos ir kiausidžių tyrimu nustatyti pokyciai abiejose kiausidėse (cistiniai dariniai), taip pat didelis kiekis laisvo skyscio dubenyje. Pacientei buvo skubiai atlikta laparoskopinė operacija: pasalinta kairės kiausidės cista ir atlikta desinės ooforektomija (dėl didelių matmenų desinės kiausidės naviko, nesant sveiko desinės kiausidės audinio), kruopsciai isplauta pilvo ertmė. Po operacijos skirtas antibakterinis gydymas, lasinės skyscių infuzijos, skausmą malsinantys vaistai, tromboembolijų profilaktika. Septintą parą po operacijos pacientė buvo israsyta is ligoninės ambulatoriniam gydymui.Rezultatai ir isvados. Ultragarsinis tyrimas yra pirmoji priemonė pilvo ir dubens organų būklei įvertinti. Į pilvaplėvės ertme issiliejes cistos turinys gali sukelti cheminį peritonitą  –  aseptinį pilvaplėvės uždegimą. Dermoidinės cistos plysimo sąlygoto cheminio peritonito grėsmės atveju pirmas pasirenkamas gydymo metodas – skubi chirurginė operacija, kruopsciai isvalant pilvaplėvės ertme.Raktažodžiai: brandi cistinė teratoma, cheminis peritonitas, dermoidinė cista, pilvo ertmės lavažas, spontaninis plysimas. Materials and methods: We present a report of a clinical case of a 35-years-old female, who was referred to the hospital due to abdominal pain spreading to her feet for three successive days. She had a history of a normal vaginal delivery one month before. Abdominal examination revealed mild tenderness in the  lower abdomen; no obvious muscle rigidity was noted. Transvaginal ultrasound showed a multiloculated cystic mass measuring 16 × 10 cm in the pelvis. In the absence of urgency, planned surgical treatment was recommended. The next day the patient was referred to the hospital again, with a complaint of stronger abdominal pain (7/10), nausea, and vomiting. This time abdominal examination revealed symptoms of acute peritonitis. The ultrasound scan differed from the previous one. This time, the transvaginal ultrasound scan revealed abnormally changed ovaries bilaterally. There was a large amount of free fluid in the abdominal cavity. The patient was operated on - left laparoscopic cystectomy and right adnexectomy were performed. Postoperative antibacterial treatment, infusion of fluids, painkillers, prophylaxis of the thromboembolism were administered. The patient was discharged from the hospital on the seventh postoperative day and was sent for outpatient observation. Results and conclusions: Ultrasound is the imaging modality of choice for a dermoid cyst because it is safe, non-invasive, and quick to perform. Leakage or spillage of dermoid cyst contents can cause chemical peritonitis, which is an aseptic inflammatory peritoneal reaction. Once a rupture of an ovarian cystic teratoma is diagnosed, immediate surgical intervention with prompt removal of the spontaneously ruptured ovarian cyst and thorough peritoneal lavage are required.