Artimoje aplinkoje įvykusių smurtinių konfliktų mediacija: mediatorių patirtis

Daugelyje pasaulio valstybių mediacija taikoma sprendžiant žalos atlyginimo atvejus bei kitus nesunkius ir be smurto apraiskų atvejus. Lietuvoje laikomasi priesingos pozicijos: remiantis 2018 m. Lietuvos probacijos tarnybos duomenimis, į mediaciją buvo nukreipti 245 smurto artimoje aplinkoje atvejai. Lietuvos probacijos tarnybos pozicija yra grindžiama sėkminga 2014-2016 m. projektine veikla „Mediacijos įgyvendinimas probacijos tarnybose (MIPT)“ (Giedrytė-Maciulienė, Venckevicienė, 2016). Taciau smurtinių konfliktų mediacija ne projekto kontekste nebuvo tiriama. Ar probacijos tarnybų pareigūnai nukreipia tinkamus mediacijai atvejus? Ar pavyksta pasiekti susitarimų medijuojant artimoje aplinkoje įvykusius smurtinius konfliktus? Kokių issūkių kyla juos medijuojant? Kokios pagalbos mediatoriams reikėtų siekiant didesnio efektyvumo? Turint omenyje siuos probleminius klausimus inicijuotas tyrimas, kurio objektas – nusikaltėlio ir aukos mediacijos, vykdomos Lietuvos probacijos tarnyboje, ypatumai. Tyrimo tikslas – atskleisti mediatorių požiūrį į artimoje aplinkoje įvykusių smurtinių konfliktų mediaciją. Tyrimo klausimai: ar mediacija yra efektyvi priemonė sprendžiant smurtinius konfliktus? Kaip nusprendžiama apie smurtinio atvejo tinkamumą mediacijai? Kurios technikos yra pagalbios medijuojant būtent smurtinius konfliktus? Siekiant pažinti Lietuvoje praktikuojancių mediatorių požiūrį atliktas kokybinis tyrimas pasitelkus fokus grupės metodą. Tyrime dalyvavo 7 Lietuvos probacijos tarnyboje dirbantys mediatoriai.