Europos kultūros institucijos kaip glokalizmai: Fundação de Serralves ir Šiuolaikinio meno centro atvejai

Globalizacija dažnai suvokiama kaip hegemonija. Kompleksinė lokalumo-globalumo dialektika yra socialinis reiskinys, kurio negalima analizuoti vien globalioje ar lokalioje perspektyvoje. Analizuoti miestą įdomu todėl, kad jame sutelktos pagrindinės vėlyvojo kapitalizmo ypatybės, taip pat jis tampa ypatinga įvairių intensyvių kultūrinių apraiskų vieta – tinklo mazgu. Miesto kultūrinio tapatumo ikonos – siuolaikinio meno galerijos – pabrėžia miesto glokalumą ir yra turiningi globalizacijos tendencijų tyrimo objektai. Tokia problema keliama disertacijoje, skirtoje Europos siuolaikinio meno galerijų edukacinėms praktikoms ir strategijoms. Siame straipsnyje analizuojama socialinė, politinė ir ekonominė siuolaikinių meno galerijų kūrimo situacija, aiskinamas bendrų globalių tendencijų įjungimas kuriant glokalius projektus. Tyrime analizuosime du atvejus: privacios art deco stiliaus vilos transformaciją į Fundacao de Serralves Porte (Portugalijoje) ir Vilniaus Parodų rūmų, kurie buvo skirti sovietinio režimo slovinimui, atnaujinimą ir pavertimą Siuolaikinio meno centru.