Pedagogų profesinės kompetencijos ugdymas savaiminiu mokymusi

Darbe siekta atskleisti pedagogų profesinės kompetencijos ugdymą savaiminiu mokymusi. Tyrimo tikslui pasiekti pasirinkta biografinė – abdukcinė (grindžiamoji teorija) tyrimo strategija. Tyrimo duomenų rinkimo metodu buvo pasirinktas biografinis naratyvinis interviu. Sisteminis duomenų rinkimo procesas, jų analizė ir rezultatai remiasi abdukcinės teorijos konstravimo tyrimo logika pagal filosofą Charles Peirce bei grindžiamosios teorijos metodologija pagal Strauss ir Corbin (1996). Disertaciniame tyrime konceptualizuota savaiminio mokymosi samprata, apibūdinant jos kaitą mokymosi visą gyvenimą politikos kūrime, bei atskleistas pedagogo profesinės kompetencijos ugdymas savaiminiu mokymusi, iliustruojant sį procesą realiomis tyrimo dalyviu patirtimis. Tyrimo dalyviu gyvenimo istorijos atskleidė, kokie reiksmingi resursai pedagogo profesinei kompetencijai bei jo savaiminio mokymosi veikloms egzistuoja biografinese salygose. Tyrimas padeda suprasti pedagogo profesines veiklos poveikį savaiminio mokymosi procesams bei pedagogo galimybei tobulėti tiek žvelgiant is dalykinės, metodinės, tiek ir is asmeninės perspektyvos. Isryskinti pedagogų savaiminio mokymosi procesai leido identifikuoti sąlygas, lemiancias tiek savaiminio mokymosi, tiek ir pedagogų profesinės kompetencijos ugdymosi pasireiskimą, įsitikinta, jog savaiminį mokymąsi atskleidžia ir paaiskina individo gyvenimiskos patirtys. Nustatytos pedagogų profesinės kompetencijos ugdymo savaiminiu mokymosi sąlygos gali praversti svietimo institucijoms, siekiancioms tobulinti savo veiklą bei tapti besimokanciomis organizacijomis.