Teisinė garantijų darbuotojams prigimtis.

Garantijos ir jų teisinė prigimtis tiesiogiai susijusios su žmogaus teisių įgyvendinimu. Žmogaus teisių garantijos – sudėtingas įvairiapusis reiskinys; jų atsiradimas susijes su teisės normų, kuriomis suformuluotos žmogaus teisės, geneze bei jų pripažinimu, apsauga, taikymo užtikrinimu. Isskirtine žmogaus teisių vietą užima darbo teisės ir jų garantijos. Garantijos darbuotojams – vienas is darbo santykių esminių, nuo kitų teisės sakų skiriancių, bruožų. Tik pasitelkus garantijas galima suderinti teisinius darbuotojo ir darbdavio santykius. Pacių darbuotojų teisių deklaravimas tiek tarptautiniuose, tiek ir nacionaliniuose dokumentuose nieko nereiks, jeigu nebus numatyta jų įgyvendinimo tvarka, būdai ir priemonės. Atsižvelgiant į tai, kokios darbuotojų teisės įtvirtintos ir joms užtikrinti numatytos priemonės ir būdai, galima atitinkamai sugrupuoti ir jų garantijas. Vieni autoriai *1, p. 424; 2, p. 161+ darbuotojų teises priskiria socialinėms arba ekonominėms teisėms, kiti *3, p. 55; 4, p. 235; 5, p. 386+ – bendrai socialinių – ekonominių teisių grupei. Dažnai teisės sutapatinamos su jų įgyvendinimo garantijomis. Taciau garantijų tikslas vienas – garantuoti darbuotojų teises ir laisves. Nuo to, ar sis tikslas bus pasiektas, priklausys darbuotojų garantijų efektyvumas, įsipareigojimų toms teisėms įgyvendinimo kokybė. Darbuotojų teisių, kaip ir visų kitų socialinių–ekonominių teisių, įgyvendinimo lygis turi specifinių bruožų, is kurių aktualiausias – jų priklausomybė nuo ekonominės padėties ir isteklių, todėl sios garantijos mažiau nagrinėtos. Sio straipsnio tikslas – isskirti garantijas darbuotojams is kitų žmogaus teisių garantijų. Siame darbe autorė nagrinėja ne tik darbuotojų garantijų teisinės prigimties raidą, bet ir jų sampratą bei klasifikaciją.