Intellectual Capital - new Object Regulated by Property Law?

Straipsnyje siekiama pateikti visapusiską intelektinio kapitalo, kaip pagrindinio siuolaikinės bendrovės turto, analize is privatinės teisės perspektyvos. Straipsnyje analizuojama nematerialiųjų isteklių, sudarancių intelektinį kapitalą, prigimtis, svarstoma, ar dabartiniai teisės institutai padeda visapusiskai apsaugoti bendrovės intelektinį kapitalą. Pirmoje straipsnio dalyje analizuojama nematerialiųjų isteklių samprata ir pateikiama jų klasifikacija. Nematerialiaisiais istekliais laikytina viskas, kas yra nematerialios prigimties, faktiskai ar potencialiai gali būti naudojama bet kokiam tikslui, atsinaujina po naudojimo pagal paskirtį, naudojant gali ne tik kiekybiskai sumažėti, bet ir islikti nepakitus ar kiekybiskai ir (ar) kokybiskai padidėti. Nematerialieji istekliai yra skirstomi į žmogiskąjį, struktūrinį bei „sąrysinį" kapitalą. Antroje straipsnio dalyje aptariama intelektinio kapitalo samprata ir jo svarba siuolaikinei bendrovei. Esminė intelektinio kapitalo savybė yra bendrovės gebėjimas „įdarbinti" turimas žinias ir kitus nematerialiuosius isteklius taip, kad jie nestų pelną. Intelektinis kapitalas yra daugiau nei vien tik intelektinė nuosavybė, nes jis susideda is visų bendrovės nematerialiųjų isteklių, nepaisant to, gali jie būti isimtinių teisių objektu ar ne, atsispindi bendrovės balanse ar ne. Trecioje straipsnio dalyje analizuojama galimybė finansiskai apskaityti bendrovės intelektinį kapitalą. Isanalizavus galiojancius finansų apskaitos standartus daroma isvada, kad dėl sių isteklių prigimties ir jų nepastovios vertės beveik neįmanoma sukurti sistemos visiems nematerialiesiems istekliams apskaityti ir įvertinti. Dėl to issami informacija apie bendrovės turimą intelektinį kapitalą gali būti suteikta sudarant specializuotas savarankiskas ataskaitas. Ketvirtoje ir penktoje straipsnio dalyse aptariamos galimybės teisiskai apsaugoti intelektinį kapitalą. Tai daroma analizuojant intelektinės nuosavybės teisės ir nuosavybės teisės bendrąja prasme institutus. Intelektinės nuosavybės teisė nėra pakankama apsaugoti visą intelektinį kapitalą, nes ji saugo tik tą dalį nematerialiųjų isteklių, kurie tampa intelektinės nuosavybės objektais. Nematerialieji istekliai, kurie gali būti objektyvizuoti bei atskirti nuo bendrovės ir jos darbuotojų, gali būti apsaugomi sutarcių teisės nuostatomis, sudarant konfidencialumo, nekonkuravimo susitarimus. Likusi dalis nematerialiųjų isteklių, kurie neatskiriami nuo bendrovės, yra bendrovės prestižo (angl. goodwill) sudėtinė dalis, todėl jiems taikoma tokia pati teisinė apsauga kaip ir bendrovės prestižui.