HUMANITARINIŲ IR TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ STUDENTŲ DARBŲ FRAZIŠKUMAS

Daugelyje aukstųjų mokyklų jau pirmosios pakopos studijose studentai mokomi savarankiskai atlikti ir aprasyti mokslinį tyrimą, nors jų baigiamieji darbai dar nepriskiriami moksliniams. Dalis moksliniams tekstams keliamų reikalavimų yra bendri visiems, pvz., suformuluoti tyrimo tikslus ir uždavinius, pristatyti darbo metodus, aprasyti atliktą tyrimą ir pateikti isvadas. Taciau neretai įvairiose mokslininkų diskusijose tenka isgirsti fraze „Mes rasome kitaip“. Siame straipsnyje pristatomas tyrimas buvo atliktas siekiant moksliskai patvirtinti arba atmesti teiginį, kad skirtingų mokslų sricių tekstai is tikrųjų yra kitokie. Jame analizuojami ir lyginami pasirinkti pirmosios pakopos humanitarinių ir technologijos mokslų studentų baigiamųjų darbų raiskos aspektai. Tyrimas atliktas remiantis Vilniaus universitete kuriamu Studentų rasto darbų tekstynu, kuris yra Valstybinės lietuvių kalbos komisijos remiamo projekto „Studentų darbų fraziskumo tyrimai ir interaktyvusis frazemų sąvadas[1]“ dalis. Kadangi humanitarinių ir technologijos mokslų patekstyniuose rasta labai daug ir įvairios struktūros junginių, siame straipsnyje analizuojamos ne visos sių dviejų mokslo sricių specialybių studentų darbuose vartojamos akademinės frazės, o tik junginiai su lemomis autorius, darbas, objektas, tyrimas, tikslas ir isvados . Atlikus tyrimą patvirtinta prielaida, kad skirtingų mokslų atstovai tiems patiems dalykams įvardinti renkasi kitas kalbines priemones, o skirtingų mokslų sricių tekstai rasomi laikantis skirtingos mokslinio teksto kūrimo tradicijos.  [1] Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 m. programos projektas. Projekto trukmė: 2017 m. vasaris–2019 m. lapkritis. Projekto svetainė www.fraziskumas.flf.vu.lt/ Raktiniai žodžiai: fraziskumas; studentų darbų tyrimai; akademinis diskursas; humanitariniai mokslai; technologijos mokslai