Šuolio aukštis rodo kojų tiesiamųjų raumenų staigiąją jėgą: mitas ar tikrovė?

Tyrimo tikslas — remiantis teorinėmis prielaidomis ir eksperimentų rezultatais įrodyti, kad soklumas kaip fi zinis gebėjimas gali pasireiksti dvejopai. Vienais atvejais sportininkui svarbu aukstai sokti, nekreipiant dėmesio į tai, kiek laiko trunka suolis, kitais gi atvejais jam svarbu tą patį aukstį pasiekti kaip galima greiciau. Pirmu atveju svarbus suolio aukstis, kurį lemia atsispyrimo jėgos impulsas. Antru — svarbi suolio trukmė, kuri priklauso nuo dinaminės jėgos, o nuo sios — judesio trukmė. Istirta 14 Lietuvos rankinio jaunių rinktinės narių. Tiriamieji ant jėgos plokstės atliko po tris suolius be amortizuo-jamojo pritūpimo, kai keliai sulenkti 90° kampu. Vertinome atsispyrimo trukme t ats , lėkimo ore trukme t lėk , greitį ati-trūkimo nuo atramos momentu v 0 , kūno masės centro (MC) didžiausią pakilimą nuo pradinės padėties (h MC ), vidutine atsispyrimo jėgą (F vid ), absoliuciąją dinamine jėgą (dF / dt) maks  ir santykine dinamine jėgą (R). Parodyta, kad h MC  geriausiai koreliuoja su v 0  ir t ats  — atitinkamai r = 0,78; p < 0,001 ir r = 0,62; p < 0,001. Tyrimo rezultatai patvirtina teorine prielaidą, kad h MC  priklauso nuo v 0 . Geras koreliacinis rysys tarp h MC  ir t ats  pa-remia teorine prielaidą, kad h MC  turi būti tuo didesnis, kuo ilgiau veikia jėga ir įgyjamas didesnis vertikalusis greitis atsispyrimo momentu. h MC   koreliacinis rysys su (dF / dt) maks  artimas nuliui, bet siek tiek neigiamas (r = –0,12). Sie rezultatai patvirtina prielaidą, kad tarp dinaminės jėgos ir suolio aukscio gali būti pastebima netgi atvirkstinė pri-klausomybė. Tarp (dF / dt) maks  ir t lėk  labai silpnas koreliacinis rysys (r = 0,29). Didžiausia koreliacijos koefi ciento reiksmė (r = –0,83) pastebima tarp F vid  ir t ats . Sie tyrimų duomenys patvirtina mūsų teiginį, kad norint pasiekti tą patį aukstį greiciau, reikia didinti atsispyrimo jėgą ir mažinti atsispyrimo trukme. (dF / dt) maks  ir R geriausiai koreliuoja su atsispyrimo trukme (r = –0,57; p < 0,001). Sie duomenys patvirtina teiginį, kad suolio trukmė priklauso nuo dinaminės jėgos. Teorinėmis prielaidomis pagrindžiant mūsų ir kitų autorių tyrimų duomenis galima teigti, kad: a) suolio aukstis nepriklauso nuo dinaminės jėgos, bet priklauso nuo jėgos impulso; b) suolio trukmė priklauso nuo dinaminės jėgos; c) soklumas kaip žmogaus fi zinis gebėjimas turi būti apibūdinamas ne tik suolio auksciu, bet ir suolio greiciu. Sios dvi kokybiskai skirtingos soklumo ypatybės parodo skirtingas greitumo ir jėgos ypatybes; d) soklumą kaip kompleksinį žmogaus fi zinį gebėjimą geriausiai vertinti santykine suolio galia.Raktažodžiai: soklumas, staigioji jėga, vertikalus suolis.