Žemės ūkio paskirties žemės naudojimo tendencijos nenašių žemių savivaldybėse

Straipsnyje nagrinėjama žemės ūkio veiklai naudojamų teritorijų raida nenasių žemių savivaldybėse. Atliekant tyrimus pasirinktos savivaldybės, kuriose vidutinis žemės nasumas įvertintas mažiau nei 37 nasumo balais (t. y. dirvožemių ūkinė vertė įvertinta tiek pat, kiek vertinami smėlio ir žvyro dirvožemiai arba nuardyti dirvožemiai). Is 52 salies kaimiskųjų savivaldybių mažiau nei 37 balais įvertintos 18 savivaldybių žemės. Be to, tokio nasumo žemės yra ir 18 kitų savivaldybių, 48 seniūnijose. Tyrimui pasirinkta 12 Rytų Lietuvos administracinių vienetų (Molėtų, Utenos, Zarasų, Ignalinos, Trakų, Vilniaus, Salcininkų, Svencionių, Varėnos, Laz­dijų rajonai ir Elektrėnų bei Druskininkų savivaldybės) ir 5 Vakarų Lietuvos administraciniai vienetai (Silutės, Silalės, Telsių, Plungės rajonai ir Rietavo savivaldybė). Apie 32 % salies agrarinių teritorijų dėl nenasių žemių turi mažiau palankias ūkininkavimo sąlygas nei kitos salies vietovės. Jose deklaruojama tik 72 % statistinių žemės ūkio naudmenų ploto (likusiose vietovėse – 87 %), vidutinis žemės sklypo dydis mažesnis 10–30 %, vidutinis ūkio dydis mažesnis apie 2 kartus, ploto vienete gaunama apie 40 % mažiau augalininkystės produkcijos.