Intellectual property rights within the university : the Lithuanian and US examples

Straipsnyje nagrinėjamas intelektinės nuosavybės institutas ir jo vaidmuo universitetuose, skatinant dėstytojų ir tyrėjų kūrybiskumo komercinimą. Siuolaikiniame universitete vis svarbesnis darosi mokslinės produkcijos taikymas ūkyje, t. y. jos komercinimas, o intelektinė nuosavybė yra vienas is tradicinių technologijų perdavimo ir mokslo rezultatų komercinimo instrumentų. Straipsnyje intelektinės nuosavybės teisės nagrinėjamos ne tik teisiniu požiūriu. Autoriai gilinasi į vadybinius-ekonominius aspektus, atskleidžiamas ir analizuojamas intelektinės nuosavybės teisių kaip ekonominės kūrybiskumo paskatos mechanizmas. Straipsnio tikslas – kritiskai įvertinti JAV ir Lietuvos vadybines ir viesosios politikos nuostatas dėl intelektinės nuosavybės teisių universitetuose, pateikti jų tobulinimo pasiūlymus. Nagrinėjamas tradicinis technologijų perdavimo modelis ir jo efektyvinimo galimybės. Ypac daug dėmesio analizėje skiriama technologijų perdavimo centrų modeliui ir jų praktiniams aspektams. Autoriai, remdamiesi asmenine patirtimi, analizuoja Arizonos valstijos universiteto Technologijų perdavimo centro veiklą, ją reguliuojancius teisinius ir politinius dokumentus. Taip pat analizuojami bandymai isjudinti technologijų perdavimą Lietuvoje, nustatant naujas teisines ir vadybines taisykles 2009 m. Mokslo ir studijų įstatyme. Autoriai daro isvadas, kad technologijų perdavimo centrai turi dvilype naudą universitetams. Be mokslininkų ir tyrėjų darbo komercinimo, pasireiskia ir salutinė nauda – technologijų perdavimo integravimas į studijų procesą, leidžiantis studentams tiesiogiai dalyvauti mokslo ir verslo bendradarbiavimo santykiuose. Be to, atsižvelgiant į JAV patirtį ir probleminį technologijų perdavimą Lietuvoje, siūlomos technologijų perdavimo centrų vadybos inovacijos. Autorių nuomone, technologijų perdavimo procesas būtų efektyvesnis, jeigu mokslininkams ir tyrėjams būtų suteikiamos ekonominės intelektinės nuosavybės teisės, tai kaip buvo JAV devintajame desimtmetyje. Kaip reformos kryptis Lietuvoje pasirinktas automatinis teisių perdavimas universitetams ekonomiskai neveiksmingas, nes universitetai (ypac Lietuvoje) stokoja komercinimo gebėjimų, o esamos kompensavimo sistemos mokslininkams ir tyrėjams nepakankamai kompensuoja kūrybiskumą ir inovacinį darbą. Lietuvai siūlomas efektyvesnis technologijų perdavimo modelis. Reiktų įsteigti vieną ar du technologijų perdavimo centrus, kurie aptarnautų kelis universitetus, nustatyti privalomą sukurtų ir perduodamų technologijų bei mokslo rezultatų deklaravimą ir deponavimą, o visas ekonomines intelektinės nuosavybės teises suteikti patiems mokslininkams ir tyrėjams.