PRANEŠĖJŲ APSAUGA: TEISINIS REGULIAVIMAS IR JO TAIKYMO PIRMIEJI METAI LIETUVOJE

Korupcija, netinkamas pareigų atlikimas, aplaidumas ir kitokia neteisėta veikla ir (ar) piktnaudžiavimas teise gali būti vykdomi tiek viesosiose, tiek privaciose organizacijose. Sie teisės pažeidimai gali padaryti atitinkamo dydžio žalą viesajam interesui. Viena is teisinių priemonių užkirsti kelią tokiems pažeidimams ar juos atskleisti yra pranesimas apie tokius neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Asmenys, dirbantys atitinkamoje organizacijoje ar turintys su ja kitokių santykių dėl būsimos, esamos ar pasibaigusios darbinės veiklos, turi galimybe pranesti apie pažeidimus. Taciau dėl to būtina užtikrinti veiksmingą pranesėjų apsaugą, kuri garantuotų jų saugumą ir neatgrasytų pranesti. Dėl pranesėjų apsaugos ES lygmeniu buvo nuspresta imtis konkrecių teisinių priemonių, t. y. harmonizuoti esamus teisės aktus ir nustatyti minimalius pranesėjų apsaugos standartus. Siame straipsnyje yra pristatomos kai kurios Lietuvos Respublikos pranesėjų apsaugos įstatymo nuostatos ir jų atitiktis Direktyvai dėl asmenų, pranesancių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos, taip pat vertinami sių įstatymo nuostatų taikymo pirmieji metai. Straipsnyje, remiantis teisiniu reguliavimu, moksline doktrina ir statistiniais duomenimis, nagrinėjama: pranesėjo samprata ir asmens pripažinimo pranesėju procedūra; pranesėjams taikomos pagalbos ir skatinimo priemonės – konfidencialumo užtikrinimas, draudimas daryti neigiamą poveikį, atlyginimas ir kompensavimas.