Šlapimtakių akmenligės gydymas ekstrakorporinės smūginės bangos litotripsijos būdu ir jo veiksmingumas

Edmundas Starolis, Laimutis Andreika, Egidijus Gatelis, Valdemaras Dasevicius, Darius Silinis Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Urologijos skyrius, Antakalnio g. 57 LT-10207 Vilnius El pastas: edstar@takas.lt Įvadas / tikslas Ekstrakorporinė smūginės bangos litotripsija dažniausia yra pirmo pasirinkimo būdas gydant slapimtakių akmenlige. Mes įvertinome akmenų dilimo ir issivalymo rezultatus, atsižvelgdami į akmenų padėtį, dydį, hidronefrozės laipsnį, akmens įstrigimo slapimtakyje laiką, inkstų dieglių skausmus. Ligoniai ir metodai Atlikus retrospektyvųjį tyrimą, įvertinti 362 ligonių 371 slapimtakių akmens salinimo rezultatai. Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d. atliktos 702 gydymo procedūros. Akmenų padėtis ir dydis buvo įvertinami apžvalginės urogramos ar intraveninių urogramų būdu, inkstų diegliai ir akmenų įstrigimo laikas – is anamnezės ir klinikinių duomenų, hidronefrozės laipsnis – atliekant ultragarsinį inkstų tyrimą ir intravenines urogramas. Skilimo rezultatas įvertintas israsant ligonį is stacionaro, likusių fragmentų pasisalinimas – po 3 mėnesių rentgenografijos būdu. Gydymas buvo neveiksmingas, jei rasti like 4 mm ar didesni fragmentai. Rezultatai Slapimtakių virsutinio ir apatinio trecdalio akmenys statistiskai reiksmingai geriau fragmentuojasi ir issivalo negu vidurinio trecdalio. Lyginant virsutinio ir apatinio trecdalio akmenų salinimo rezultatus, skirtumo nerasta. Inkstų diegliai neturėjo įtakos nei fragmentacijos, nei issivalymo rezultatams. Hidronefrozės laipsnis turėjo įtakos skilimo rezultatams (didesnio hidronefrozės laipsnio naudai), bet lyginant pagal sį požymį issivalymo rezultatus, statistiskai reiksmingo skirtumo nepastebėta. Pagal gydymo baigties priklausomybe nuo akmens įstrigimo slapimtakyje laiko, fragmentacijos rezultatai nesiskyrė, bet issivalymas statistiskai reiksmingai geresnis, jei akmuo įstriges mažiau nei pries 1 mėn. Dažniausia rezultatai skyrėsi grupių, suskirstytų pagal akmenų dydį: gauta atvirkstinė gydymo rezultatų priklausomybė tiek fragmentacijos, tiek issivalymo atžvilgiu. Isvados Geriausi gydymo rezultatai gauti salinant slapimtakių virsutinio ir apatinio trecdalio nedidelius (iki 7 mm), neseniai (iki 1 mėn.) įstrigusius akmenis. Inkstų diegliai neturėjo įtakos gydymo rezultatams. Reiksminiai žodžiai: ekstrakorporinė smūginės bangos litotripsija, slapimtakių akmenligė, gydymas Efficacy of extracorporeal shock wave lithotripsy treatment of ureteral stones Edmundas Starolis, Laimutis Andreika, Egidijus Gatelis, Valdemaras Dasevicius, Darius Silinis Vilnius City University Hospital, Department of Urology, Antakalnio g. 57 LT-10207 Vilnius, Lithuania E-mail: edstar@takas.lt Background / objective Extracorporeal shock wave lithotripsy is considered as a first line treatment for the majority of ureteral stones. We investigated fragmentation and stone-free rates, depending of their localization, presence of renal colic, degree of hydronephrosis, the impact time and size of the stones. Patients and methods There is a retrospective study evaluating treatment of 371 ureteral stones for 362 patients in our department since January 1, 2003 to December 31, 2004. A total of 702 treatment sessions have been performed. Localization and size of the stones were evaluated by plain X-ray and / or intravenous pyelography. Presence or absence of renal colic, the time of impact were evaluated by anamnesis and clinical features and the degree of hydronephrosis by ultrasound and / or intravenous pyelography. The fragmentation rate has been evaluated before discharging and stone-free rate 3 months later by X-ray. Treatment failure has been considered, if 4 mm or larger fragments were still present. Results Stones in the upper and lower ureter, comparing with those in the middle, had a statistically significantly better fragmentation and stone-free rates. There was no significant difference in the treatment results between the upper and lower ureter stones. Presence or absence of renal colic did not correlate with fragmentation nor stone-free rates. The degree of hydronephrosis correlated with fragmentation rate in favour of a higher dilatation group, but not with a stone-free rate. Fragmentation rate did not correlate with the time of impact, but a correlation has been found comparing these two groups by stone-free rate, in favour of the shorter time of impact. The correlation was best comparing the groups according to the size of stones. The smaler stone-size groups demonstrated a statistically significantly better fragmentation as well as higher stone-free rates. Conclusions We found extracorporeal shock wave lithotripsy treatment most effective for treating the upper and lower ureter, smaller size (< 7 mm), shorter time of impact (less than 1 month) stones. Presence or absence of renal colic did not correlate with fragmentation nor stone-free rates. Keywords: extracorporeal shockwave lithotripsy, ureteral calculi, treatment