Theoretical and practical issues of consumer’s conception.

Vartotojų teises ginancios normos nustato didesnes jų teisių apsaugos garantijas palyginti su kitais civilinės apyvartos dalyviais, todėl vartotojo sąvoka įgyja ne tik teorine, bet ir praktine reiksme. Vartotojo sąvoka turi būti pakankamai aiski ir tiksli, kadangi nuo tinkamo subjekto kvalifikavimo priklauso, kokios teisės normos bus taikomos atsiradusiems teisiniams santykiams. Tuo tikslu vartotojo samprata yra formuluojama ir Europos Sąjungos, ir nacionaliniuose teisės aktuose. Juose pateikiama vartotojo samprata yra apibrėžta formaliais požymiais ir laikantis isankstinės nuostatos, kad fiziniai asmenys yra silpnesnė salis, neteikiant reiksmės tikrajam sio asmens patyrimui, žinioms ir kt. Teisės doktrinoje issakomos įvairios pozicijos vartotojo sampratos klausimu. Todėl remiantis esamu požiūriu į vartotojų teisių apsaugą, galima suformuoti atskiras vartotojo sampratos koncepcijas, tokias kaip socialinio vaidmens, situacinės apsaugos koncepcijos, misrus vartotojo sampratos modelis. Socialinio vaidmens teorijoje požiūris į vartotoją grindžiamas jo socialiniu vaidmeniu, t. y. atsižvelgiant į tai, koks vaidmuo jam tenka sutarties sudarymo metu. Asmuo laikomas silpnesniu vien todėl, kad jam tenka vartotojo vaidmuo – buvimas vartotoju rodo jo silpnumą. Situacinės apsaugos koncepcijoje laikomasi pozicijos, kad apsaugos poreikį nulemia faktinės aplinkybės, nepriklausomai nuo sutarties salies ekonominio vaidmens arba socialinių sąlygų. Todėl visi teisės subjektai, kurių nelygiavertės situacijos, pretenduoja į didesne teisine apsaugą. Misrioje vartotojo sampratos koncepcijoje pabrėžiamas vienos is salių pažeidžiamumas, kurį lemia konkreti situacija. Misri vartotojo sampratos koncepcija leidžia atsižvelgti į sutartį sudarancio asmens socialinį vaidmenį ir į jo patyrimą, informuotumą esant konkreciai situacijai.