Civilinio proceso teisės vienodinimas bei derinimas ir naujasis Lietuvos civilinio proceso kodeksas.

Siuolaikinė įstatymų leidyba, teisės studijos ir teisinė praktika neįsivaizduojama be lyginamosios teisėtyros metodo taikymo. Lyginamoji teisė, pries keliolika metų buvusi tik pavienių tyrinėtojų dėmesio objektu, siandien tampa kasdieniu įstatymų leidėjo, teisės teoretiko ar praktiko veiklos įrankiu. Ypac lyginamosios teisės vaidmuo isauga kodifikuojant arba rekodifikuojant teise ar atskiras jos sakas. Viena is lyginamosios teisės funkcijų yra skirtingų teisės sistemų, teisės seimų panasumų, bendrumų ieskojimas. Sių panasumų pagrindu įmanoma teise vienodinti, t. y. sukurti tokį teisinio reglamentavimo modelį, kuris būtų priimtinas daugeliui valstybių. Taigi lyginamoji teisė padeda įveikti nacionalinių teisės sistemų skirtumus ir leidžia sukurti tarpnacionaline, universalią teisės sistemą tam tikrame pasaulio regione ar ne didžiojoje pasaulio dalyje. Rengiant naująjį Lietuvos civilinio proceso kodeksą lyginamąja teise taip pat buvo nemažai remtasi, pavyzdžiui, buvo analizuojami įvairių valstybių civilinio proceso kodeksai. Taciau siandien civilinis procesas nebėra grynai nacionalinis reiskinys. Tarptautinis ekonominis bendradarbiavimas, bylų su tarptautiniu (užsienio) elementu daugėjimas skatina valstybes vienodinti ne tik materialine, bet ir proceso teise. Todėl rengiant naująjį CPK labai svarbūs buvo ir civilinio proceso teisės derinimo, ir vienodinimo laimėjimai. Kokie jie yra ir kaip juos pavyko panaudoti, ir analizuojama siame straipsnyje.