Paauglių nuomonės apie tėvų požiūrį į vaikų fizinį aktyvumą kaita amžiaus aspektu

Fizinio aktyvumo (FA) seimoje tyrimų įvairovė yra didelė ir visi jie yra aktualūs, nes vaikų augimo ir brendimo lai-kotarpiu formuojasi jų gyvensenos stereotipas, kuris dažniausiai pasireiskia ir jiems suaugus. Taigi FA seimoje ir laisvalaikiu pažinimas  padeda spresti  nepakankamo kasdienio FA problemą, salinti jį lemiancius veiksnius.    Tyrimo tikslas — nustatyti 11—17 metų amžiaus paauglių nuomonės apie tėvų požiūrį į vaikų fi zinį aktyvumą kaitą. Tyrimai buvo vykdomi 2005 metų balandžio mėnesį penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Siauliuose, Panevėžyje). Mokinių atranka pagal mokyklas ir klases vyko atsitiktine tvarka. Galutine didžiųjų Lietuvos miestų tiriamųjų imtį sudarė 1704 mokiniai. Klausimynas (Tėvų požiūris į vaikų fi zinį aktyvumą) buvo parengtas ir aprobuotas tyrimo autorių (Gaižauskienė ir kt., 2008). Nustatyti reiksmingi skirtumai tarp įvairaus amžiaus paauglių nuomonės apie tėvų požiūrį į jų FA laisvalaikiu. Pa-aiskėjo, kad 11—14 metų paaugliai dažniau teigė, kad tėvai juos skatina būti fi ziskai aktyvius ir aiskina FA poveikį sveikatai, o penkiolikmeciai — septyniolikmeciai dažniau tik is dalies pritarė siam teiginiui (p < 0,001); 11—14 metų mokinių nuomone, lyginant su 15—17 metų, tėvai jaunesnius paauglius būti FA dažniausiai skatina: pirkdami reikalingą inventorių), ragindami būti gryname ore, dažniau skirdami lėsų įvairiems sporto būreliams lankyti ir savo asmeniniu pavyzdžiu (p < 0,001). Paauglių nuomone, priežastys ribojancios seimos FA, yra sios: 15—17 metų paaugliai dažniau nei 11—14 metų amžiaus teigė, kad tėvams trūksta noro ir lėsų.Raktažodžiai: 11—17 metų paauglių nuomonė, seima, tėvų požiūris į vaikų fizinį aktyvumą.