Sportuojančių vaikų ir paauglių širdies ir kraujagyslių sistemos funkciniai ypatumai

Iki siol nepakanka tyrimų, nagrinėjancių sportuojancių vaikų ir paauglių sirdies ir kraujagyslių sistemos (SKS) adap-taciją prie fi zinio krūvio. Sio tyrimo tikslas — naudojantis žmogaus organizmo funkcinės būklės įvertinimo modeliu, isnagrinėti sportuojancių 12—17 metų vaikų ir paauglių sirdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kitimo greitį dozuoto fi zinio krūvio metu.Buvo istirti 160 krepsinio, dviracių, irklavimo sporto sakas kultivuojancių 12—17 metų berniukų. Kontroline tiriamųjų grupe sudarė 79 sveiki nesportuojantys to paties amžiaus, lyties vaikai ir paaugliai. Atlikta visų tiriamųjų M režimo ir dvimatė echokardiografi ja. Diastolės metu ismatavus tarpskilvelinės pertvaros (TSPd), KS užpakalinės sienelės storį (KSUSd) ir kairiojo skilvelio diastolinį skersmenį (KSDd), apskaiciuota KS miokardo masė (KSMM). Visi tiriamieji atliko veloergometrinį mėginį. Tirti sie rodikliai ir jų kitimo greitis: sirdies susitraukimo dažnis (SSD), R-R intervalas (RR), J-T intervalas (JT), sistolinis arterinis kraujospūdis (S), diastolinis arterinis kraujospūdis (D), pulsinė amplitudė (S-D) ir isvestinis dydis — santykinė repoliarizacija JT / RR.Tyrimas parodė, kad sportuojancių tiriamųjų SSD kitimo greitis per visas krūvio pakopas statistiskai reiksmingai skyrėsi nuo nesportuojancių kontrolinės grupės tiriamųjų (p < 0,05). Per paskutine krūvio pakopą (esant rezervinių galimybių mobilizacijos stadijai) maksimaliai pakito tiriamųjų SSD, JT, JT / RR, S, (S-D) kitimo greitis. Irkluotojų SSD kitimo greitis mažiausias astuntą, krepsininkų ir dviratininkų — desimtą, kontrolinės grupės tiriamųjų — sestą fi zinio krūvio minute. Kontrolinės grupės tiriamųjų JT kitimo greitis padidėjo sestą krūvio minute ir skyrėsi nuo krepsininkų, irkluotojų ir dviratininkų (p < 0,05), nuo sestos iki astuntos minutės mažėjo tolygiai. Sportuojancių tiriamųjų JT / RR kitimo greitis buvo mažiausias astuntą krūvio minute (skirtumas tarp dviratininkų ir kontrolinės grupės — p < 0,05), o kontrolinės grupės tiriamųjų — sestą minute (skirtumas tarp krepsininkų ir kontrolinės grupės — p < 0,05). Krepsininkų S, (S-D) kitimo greitis mažiausias astuntą minute (skirtumas tarp krepsininkų ir kontrolinės grupės — p < 0,05), irkluotojų ir dviratininkų — desimtą minute, o kontrolinės grupės tiriamųjų — sestą minute (skirtumas tarp krepsininkų, irkluotojų, dviratininkų ir kontrolinės grupės — p < 0,05). Pasiekus mažiausią SSD, JT / RR, S, (S-D) kitimo greicio amplitude, per paskutine krūvio pakopą sportuojancių ir nesportuojancių tiriamųjų grupėse sių rodiklių kitimo greitis vėl padidė-jo. Didesnė JT / RR kitimo greicio amplitudės kaita pastebėta tarp krepsininkų, lyginant su irkluotojais, dviratininkais ir kontrolinės grupės tiriamaisiais. Fizinio krūvio pradžioje tarp sportuojancių tiriamųjų kairiojo skilvelio miokardo masės (KSMM) ir SSD kitimo greicio buvo nustatytas neigiamas koreliacinis rysys (r = –0,3), kuris stiprėjo didinant fi zinį krūvį (desimtą minute r = –0,5). Apibendrinant sio tyrimo rezultatus galima teigti, kad sportuojantys vaikai ir paaugliai rezervinių galimybių mobi-lizacijos stadiją (maksimalų SSD, JT / RR, S, (S-D) greicio pokytį) pasiekia vėliau, lyginant su kontrolinės grupės tiriamaisiais. Tai gali rodyti geresne vaikų sirdies ir kraujagyslių sistemos adaptaciją prie fi zinio krūvio, lyginant su nesportuojanciaisiais, taciau maksimalaus intensyvaus fi zinio krūvio metu gali būti virsijamos sirdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės galimybės.Raktažodžiai: sirdies ir kraujagyslių sistema, funkcinių rodiklių kitimo greitis, kairiojo skilvelio miokardo masė.