Darbas ne visą darbo laiką Lietuvoje ir kitose ES šalyse: kitimo tendencijos ir pagrindinės problemos

Pastarąjį desimtmetį itin paspartėjusios pasaulio ekonomikos globalizavimo tendencijos bei informacinių technologijų plėtra turėjo didelės įtakos darbo isteklių panaudojimui ir darbo organizavimui daugelyje pasaulio salių. Siekiant subalansuoti gamybos poreikius ir darbo isteklius, jau devintame XX a. desimtmetyje daugelyje salių aktyviai pradėtos taikyti įvairios lankscios užimtumo formos. Bene labiausiai paplitusi is jų yra darbas ne visą darbo laiką. Taciau si užimtumo forma skirtingose ES salyse yra nevienodai paplitusi, tarp salių egzistuoja dideli skirtumai. Is kitos pusės, darbas ne visą darbo laiką, be privalumų, turi ir tam tikrų trūkumų. Straipsnyje siekiama objektyviai įvertinti pagrindinius darbo ne visą darbo laiką privalumus ir trūkumus bei kitimo tendencijas Lietuvoje ir kitose ES salyse. Straipsnyje analizuojami darbą ne visą darbo laiką sąlygojantys veiksniai, nagrinėjamas sios užimtumo formos reglamentavimas Lietuvoje ir paplitimo tendencijos kai kuriose ES salyse.