Vienkartinių dinaminių ir izometrinių pratybų poveikis keturgalvio šlaunies raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo savybėms

Tyrimo metu norėta issiaiskinti, kaip dėl vienkartinių izometrinių ir dinaminių pratybų, skirtų staigiajai jėgai lavinti, kinta kojų raumenų valingo ir nevalingo susitraukimo savybės, raumenų atsparumas nuovargiui. Tiriamąją imtį sudarė 16 nesportuojancių suaugusių vyrų. Per izometrines staigiosios jėgos ugdymo pratybas buvo prasoma per 5 sekundes 5 kartus pasiekti didžiausią valingąją jėgą, paskui visiskai atpalaiduoti raumenį. Po sio krūvio buvo daroma 5 min pertrauka ir serija kartojama is naujo. Is viso buvo atliekama 12 tokių krūvio serijų.Per dinamines staigiosios jėgos pratybas tiriamieji mynė veloergometrą. Mechaninis veloergometro priesinimasis sudarė 7,5% tiriamojo kūno masės. Pratybų metu tiriamieji turėjo pasiekti maksimalų mynimo dažnumą, po kurio buvo staigiai padidinamas pasipriesinimas. Atsiradus pasipriesinimui, tiriamieji turėjo stengtis 5 sekundes islaikyti pasiektą maksimalų mynimo dažnumą. Tada buvo daroma 5 min pertrauka, ir tai sudarė vieną krūvio seriją. Is viso buvo atliekama 12 tokių serijų.Valingo ir nevalingo raumenų susitraukimo savybės buvo nustatomos tiriamiesiems sėdint specialioje kėdėje. Ties apatiniu desinės kojos blauzdos trecdaliu buvo užjuosiamas diržas, per trauke sujungtas su metaliniu žiedu, ant kurio užklijuotas tenzodaviklis. Nuo keturgalvio slaunies raumens susitraukimo jėgos priklausydavo metalinio žiedo defor-macija, kurią tenzodaviklis paversdavo elektros signalu. Sio signalo kitimo dydis buvo tiesiog proporcingas metalinį žiedą deformuojancios jėgos dydžiui. Signalas is tenzodaviklio buvo perduodamas į stiprintuvą, paskui per plokste „Analogas—kodas“ — į personalinį kompiuterį. Buvo matuojama susitraukimo jėga, sukelta stimuliuojant raumenį 1, 10, 20 ir 50 Hz dažnumu, ir maksimali valingoji jėga.Naudojant tiesiogine elektrostimuliaciją, ant keturgalvio slaunies raumens distalinio ir proksimalinio trecdalių buvo dedami pavirsiniai 9 × 18 cm metaliniai elektrodai. Elektrodai buvo sujungiami su elektrostimuliatoriumi, įmontuotu į elektromiografą „Medicor MG440“. Raumuo buvo dirginamas staciakampės formos elektriniu impulsu arba jų serija. Elektrostimuliatoriaus siunciamų dirgiklių (impulsų serijos) dažnumas ir keturgalvio slaunies raumens su-sitraukimo jėga buvo registruojami IBM tipo personaliniame kompiuteryje (CPU i486-33MHz, RAM 8M) „Stimula Lab“ programa (programos kūrėjas E. Povilonis, 1994). Tyrimo duomenys parodė, kad po dinaminių ir izometrinių pratybų raumenų susitraukimo (Ct) ir atsipalaidavimo (Rt) savybės statistiskai patikimai nepakito (p > 0,05), stimuliuojant raumenį P 1, P 20, P 50 Hz dažniu. Abiem tyrimo atvejais pasireiskė mažų dažnių nuovargis. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausi keturgalvio slaunies raumens su-sitraukimo ir atsipalaidavimo savybių pokyciai pastebimi po dinaminių staigiosios jėgos ugdymo pratybų. Dinaminės pratybos sukelia didesnį raumenų nuovargį, negu staigiosios jėgos lavinimo izometrinės pratybos.Raktažodžiai: staigioji jėga, izometrinės pratybos, dinaminės pratybos, raumenų nuovargis.