Asocialaus vaikų elgesio prielaidos mokykloje

Asocialus elgesys – nusikalstamumas, bėgimas is mokyklos ir namų, narkotinių medžiagų vartojimas, savižudybė – yra skirtingi tos pacios krizinės situacijos, kurioje atsidūrė vaikas, sprendimo būdai. Straipsnyje įvardijamos dvi pagrindinės asocialaus vaikų elgesio priežastys: 1) vaikų orientacija į tam tikras socialinės sistemos vertybes, pavyzdžiui, sėkme ir prestižą; 2) vertingų emocinių rysių poreikis. Mokinio sėkmė siejama su laimėjimais moksle, suaugusiojo – su jo materialiniu įsitvirtinimu visuomenėje ir akademiniu issilavinimo lygiu. Siandieninėje visuomenėje deklaruojamos vaiko teisės is dalies suvienodina vaiko ir suaugusiojo visuomeninį statusą ir taip vaiko sėkmingumo visuomenėje samprata artėja prie suaugusiojo sėkmės visuomenėje sampratos. 1999 m. gyventojų apklausa patvirtina egzistuojant tokį sėkmės supratimą: rezultatai rodo vyraujant nuomone, jog siandien didžiausios jaunimo vertybės yra issilavinimas ir gerą atlyginimą garantuojantis darbas. 1995 ir 1998 metais Lietuvoje apklausta daugiau kaip 1800 moksleivių (7–9, 12–14 ir 16–18 metų) siekiant issiaiskinti jų nuomone apie jų teisių reiksme ir įgyvendinimą mokykloje, svarbiausias teises, nediskriminavimo principo pažeidimus mokykloje, mokinių ir mokytojų lygiateisiskumą. Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos mokyklose vaikai labiausiai stokoja emocinio saugumo, pagarbos nuomonei, galimybės būti su mylinciais ir jais besirūpinanciais žmonėmis. Pagrindinėmis aktualijomis mokykloje vaikai laiko bendravimo su mokytoju kokybe ir su mokslu susijusius klausimus. 72 proc. Lietuvos moksleivių mokykloje mato diskriminacijos apraiskų. Diskriminacijos pagrindu laikoma bloga vaikų socialinė ir turtinė padėtis ir vyraujancių grožio, gabumų, elgesio standartų neatitikimas. Situacija liudija, jog mokyklos aplinka palanki formuotis vaikų, ypac is probleminių seimų, asocialiam elgesiui. Esant tokiai situacijai ypatingas vaidmuo vykdant asocialaus vaikų elgesio prevenciją tenka socialiniam darbuotojui, nes jo vaidmeniui tradiciskai priskiriama atsakomybė už socialinių taktikų ir bendravimo principų kaitą bei žmogaus gabumų ir galimybių atskleidimą, puoselėjimą ir panaudojimą socialiai priimtinu būdu.