Prevalence of Suicidal Behaviour in Vilnius According to Age and Gender

Nepaisant gerai žinomų ir vangiai mažėjancių aukstų Lietuvos savižudybių rodiklių, iki siol mažai žinoma apie ketinimų ir mėginimų žudytis paplitimą ir jų charakteristiką salyje. Taciau tokios žinios būtinos siekiant sukurti efektyvesne pagalbos bei prevencijos sistemą. Siame epidemiologiniame darbe analizuojami Vilniaus miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vienerių metų duomenys apie savižudiską elgesį, pacientus ir antrosios gydymo pakopos vietą. Nagrinėjama ketinimų-mėginimų ir savižudybių paplitimas bei jų tarpusavio santykis pagal lytį ir amžiaus tarpsnius. Dėl savižudisko elgesio 2007 m. Vilniuje registruota 815, t. y. 146,8 greitosios medicinos pagalbos iskvietimų 105 gyventojų, tarp kurių dėl ketinimų bei mėginimų žudytis buvo 734 (132,2 per 105 gyv.), o dėl nusižudymo – 81 (14,6 per 105 gyv.). Straipsnyje pateikta detali savižudybinio elgesio analizė pagal savižudybės formas, lytį ir amžių. Diskutuojama apie galimą savižudybių prevencijos mastą. Isvados: 1. Vilniuje vyrų ir moterų savižudybinis elgesys paplites vienodai. 2. Vilniuje savižudybinio elgesio pikai yra jauname amžiuje: vyrams – 19–34 metų amžiuje, moterims – 10–18 metų amžiuje. 3. Vilniuje savižudybinio elgesio formos pagal amžių skiriasi statistiskai reiksmingai: jaunesniame amžiuje vyrauja ketinimai-mėginimai nusižudyti, o su amžiumi savižudybinis elgesys darosi pavojingesnis, letaliskesnis. 4. Vyriska lytis yra svarbus didesnio savižudisko letaliskumo faktorius. 5. Savižudybių prevencijoje vaikų ir paauglių psichinės sveikatos specialistams turėtų tekti 10,3 proc., suaugusių psichinės sveikatos specialistams 81,5 proc., o gerontologine pagalbą teikiantiems specialistams 8,2 proc. planuojamų resursų dalis. doi:10.5200/sm-hs.2012.029