Miokardo infarkto įtaka depresiškumui ir nerimastingumui

Tikslas. Įvertinti pacientų, patyrusių miokardo infarktą,depresiskumo ir nerimastingumo lygį. Issiaiskintipatirtų miokardo infarktų skaiciaus, rizikos veiksnių ir demografinių rodiklių įtaką depresiskumuiir nerimastingumui.Metodai. Tyrimas buvo atliktas anketinės apklausos būdu Vilniaus universitetinės ligoninės Santariskių klinikų (VULSK) Kardiologijos ir angiologijos centreir 4-iuose kardiologinės reabilitacijos centruose. Atrinkti 160 pacientų po miokardo infarkto. Kiekvienaanketa buvo pildoma individualiai, pokalbio metu. Anketą sudarė demografiniai, klinikiniai rodikliai,psichinės sveikatos anamnezės klausimai, kardiovaskuliniųligų rizikos veiksniai bei Hospitalinė nerimo ir depresijos skalė (HADS).Rezultatai. 23,13% pacientų buvo nustatyti didesninerimastingumo ir 24,4% - depresiskumo balai.Regresinės analizės rezultatai parodė didesnius HADS nerimastingumo balus jaunesniems pacientams(26-47 m.) (vidutinė HADS reiksmė 10,67) ir rūkantiems pacientams (vidutinė HADS reiksmė – 10,16). Didesni HADS depresiskumo įverciai prognozuojamaidažniau koreliavo su moteriskąja lytimi(vidutinė HADS reiksmė 8,66) ir fiziniu aktyvumu(vidutinė HADS reiksmė – 8,96). Žemesnio issilavinimo sąsaja buvo stebėta su depresiskumu (vidutinė HADS reiksmė 8,88) . Miokardo infarktų skaicius neturėjo įtakos nei depresiskumui, nei nerimastingumui. Isvados. Vienas is penkių pacientų turėjo padidėjusįdepresiskumo ir nerimastingumo lygį. Veiksniai, veikiantys sias būkles, buvo jaunas amžius, moteriskalytis, žemesnis issilavinimas, rūkymas ir mažasfizinis aktyvumas. Miokardo infarktų skaicius depresiskumui ir nerimastingumui įtakos neturėjo. Apibendrinant, psichologinė pagalba ir gyvenimo būdo pakeitimas (rūkymo metimas ir didesnis fizinisaktyvumas) gali padėti isvengti depresijos ir nerimoatsiradimo ambulatorinio gydymo metu.