Sutartis kaip viešojo administravimo subjektų teisinės veiklos Lietuvoje forma: probleminiai aspektai.

Lyginamosios administracinės teisės srities mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria sutarties, kaip universalaus teisinio instrumento, pritaikymo administracinėje teisėje klausimams, kadangi pastebima, kad sis reiskinys sparciai evoliucionuoja. Taciau sios srities Lietuvos administracinės teisės mokslas gan atsilieka: iki siol sutartis, kaip viesojo administravimo subjektų teisinės veiklos forma, Lietuvoje tyrinėta tik fragmentiskai. Administracinės sutartys doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstamos de facto, taciau bendroji administracinių sutarcių teorija nėra formuojama. Straipsnyje apžvelgiama, kaip sutarties (viesojo administravimo subjektų teisinės veiklos formos) prigimtis vertinama lyginamosios administracinės teisės mokslo. Siekiant atskleisti Lietuvoje besiformuojancią sutarties, kaip viesojo administravimo subjektų teisinės veiklos formos, prigimties vertinimo tradiciją analizuojami minėtų subjektų sudaromų sutarcių teisinio vertinimo trys lygmenys: teisės doktrinos, pozityviosios teisės ir teismų praktikos. Taip isryskinamos aktualios problemos, susijusios su viesojo administravimo subjektų sudaromų sutarcių ir jomis remiantis susiklostancių teisinių santykių prigimties vertinimu, bei atkreipiamas dėmesys į tolesnių sios srities mokslinių tyrimų poreikį, siekiant nustatyti administracinių sutarcių sistemą Lietuvoje.