Sportuojančių ir nesportuojančių paauglių savęs vertinimo lygio ir patyčių sąsaja

Mokykloje kiekvienas vaikas turėtų jaustis svarbus ir saugus. Deja, realybė dažnai esti visai kitokia. Lietuvos ir užsie-nio mokslininkai teigia, kad mokyklose agresyvumo, tyciojimosi mastas vis didėja ir, kaip įrodyta empiriniais tyrimais (Andreou, 2001; Christian, Kashiwagi, 2007; Zaborskis, Vareikienė, 2008; Carlson, Cornell, 2008 ir kt.), yra vaikų, kurie nuolat patiria bendraamžių patycias mokykloje. Visgi tyrinėtojai (Graziano, 2003; Haddock, 2006) tvirtina, kad būtų svarbiau issiaiskinti, kokie individualūs pagrindiniai charakterio asmenybiniai ir socialinio pažinimo procesai susije su patycių raiska, o ne analizuoti patį tyciojimąsi bei jo paplitimo mastą, kuris ir taip ganėtinai istyrinėtas. Daugelis sporto mokslininkų (Boyd, Hrycaiko, 1997; Sniras, Malinauskas, 2006; Dunn et al., 2008 ir kt.) pripažįsta, kad įsitraukimas į sportine veiklą teigiamai veikia paauglių saves vertinimą, prisideda prie paauglio tapatumo ir teigiamos savigarbos vystymosi, skatina bendradarbiavimą su bendraamžiais, ugdo fi zinius gebėjimus, charakterį, kūrybingumą, vertybių sistemą, atitraukia jį nuo žalingų įprocių, padeda integruotis į visuomene.Tyrimo tikslas — atskleisti sportuojancių ir nesportuojancių paauglių saves vertinimo lygio ir patycių sąsają.Tyrimo objektas — sportuojancių ir nesportuojancių paauglių saves vertinimo lygio ir patycių sąsaja.Apklausos metu, kuri buvo atliekama  2009 metais, tirti 386 Kauno ir Prienų miestų mokyklų 12—15 metų sportuo-jantys ir nesportuojantys paaugliai. Jiems buvo pateikta Shostrom saves vertinimo metodikos (pakoreguota) anketa ir patycių anketa, parengta  remiantis Didžiosios Britanijos Jorko miesto „Patycių klausimynu moksleiviams“. Nustatyta, kad sportuojantys paaugliai patiria mažiau patycių nei nesportuojantys jų bendraamžiai (p 0,05).Tyrimas parodė, kad patiriantys patycias paaugliai yra vidutinio ir žemo saves vertinimo lygio. Tiriamieji, patys inicijuojantys patycias, vidutiniskai vertina save, taciau sportuojancių vaikinų saves vertinimo lygis yra aukstas. Statistiskai reiksmingas saves vertinimo lygio skirtumas nustatytas tik tarp sportuojancių ir nesportuojancių vaikinų (p < 0,05).Analizuojant asmens patiriamų patycių ir jo paties tyciojimosi is kitų bendraamžių rysį su saves vertinimu, nustatyta silpna sių reiskinių priklausomybė nuo užsiėmimo sportine veikla ir  lyties.Raktažodžiai: patycios, saves vertinimas, sportinė veikla.