Šiuolaikinės Baltijos šalių (Lietuva, Latvija, Estija) konstitucijos

Baigiamajame darbe lyginamos Lietuvos, Latvijos ir Estijos Konstitucijų nuostatos, analize pradedant istorinių sių Konstitucijų priėmimo aplinkybių, turėjusių nemažą įtaką ir pacių Konstitucijų turiniui, atskleidimu, faktorių, įtakojusių Konstitucijų turinį, nagrinėjimu, taip pat isryskinant siuolaikinių Baltijos salių Konstitucijų panasumus ir skirtumus valstybės valdymo formos, žmogaus teisių, laisvių ir pareigų, valstybės valdžios ir vietos savivaldos institucijų įgaliojimų, konstitucinės justicijos sistemos, Konstitucijos keitimo tvarkos reglamentavimo srityse. Pažymimi Baltijos salių konstitucijų stabilumo skirtumai, atitikimo Europos Sąjungos teisynui, tarptautiniams teisės aktams problemos. Siūlomi konstitucijų savivaldos rinkimų teisės, asociacijos teisės, dalyvavimo politinių partijų veikloje, darbuotojų ir darbdavių teisių reglamentavimo srityje. Akcentuojamas per platus žmogaus teisių ir laisvių reglamentavimas, doktrinos konstitucijų tekstuose formulavimas, dažnas blanketinių normų naudojimas. Kritikuojami Baltijos salių konstitucijose numatytos valstybės valdžių institucijų sąrangos įvairūs aspektai, siūlomi labiau subalansuotą valdymo sistemą užtikrinsiantys pakeitimai, dažniausiai susije su vykdomosios valdžios stiprinimu.%%%%The diploma deals with a comparative approach when analysing the constitutions of Lithuania, Latvia and Estonia. It departs from the general assumption that these states are similar and therefore put together, whereas they are in fact very different when it comes to language, religion, historical experiences. The basic idea is that their constitutions as all constitutions must be analysed and studied in the light of historical experiences of the state. The role as such of the constitution and its provision (or non existing provision) on independence is illustrated by examples from Estonia, Latvia, Lithuania. The constitutional traditions, and the diversity between Estonia, Latvia and Lithuania, are further discussed through their interwar experiences (institutions aimed at constitutional control) and the present readiness to meet future challenges (including a discussion on constitutional amendments, political rights of permanent residents and the EU-citizenship). Comparing the constitutions of Estonia, Latvia and Lithuania remains a stimulating exercise in history combined with present political considerations. For a foreign observer these states provide a most vital and inspiring field of scientific studies of constitutional issues.